- dūrinėti
- 2 dūrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Dsn, dū̃rinėti, -ėja, -ėjo 1. iter. dem. 1 dūrinti: Senis dū̃rinė[ja] kaip vilkas kampas nuo kampo, t. y. visur landinė[ja], ieško ką nepadėjęs J. Dūrinė́ja per dienas be darbo Mrj. Ko tu čia dūrinėji, ar pavogti nori? Skd. Dūrinė́ja kiaulė, laksto, šniukštinėja Aln. Dū̃rinė[ja] nosį nuleidęs, nė žodžio nesako Užv. Dū̃rinė[ja] i šen, i ten kaip šmėkla Vkš. 2. intr. įknibus dirbinėti: Vaikis dū̃rinė[ja] niekam nieko nesakydamas, įsidūręs, akis įnėręs, įsimerkęs į kokį darbą J. \ dūrinėti; padūrinėti; pradūrinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.